Kokia buvo "litvako" sampratos kilmė? Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos palikimas

XIX a. pabaigoje "Litvako", LDK žydo, samprata išplito visame žydų pasaulyje. Litvakas pasižymėjo kaip griežtas misticizmo oponentas, racionalistas, radikalas, žmogus, savitai vartojantis jidiš kalbą, ir šaltos, šiaurinės šalies gyventojas, turintis įpročius, atitinkančius to krašto bruožus. Šiame straipsnyje siekiama analizuoti tokio įvaizdžio atsiradimą. Tvirtinama, kad .VIII. .. pabaigoje LDK žydų situacija iš esmės nesiskyrė nuo Lenkijos žydų padėties. Specifinių bruožų turinčio "Litvako" įvaizdžio atsiradimas yra greičiau XIX a. rezultatas. Tuomet padidėjo žydų mobilumas Rytų Europoje ir jų kontaktai. Tai kartu paskatino religinius ginčus tarp išplitusių chasidų ir mitnagetų, pabrėžiančių Toros svarbą ir priešiškų karštai misticizmo praktikai. Kartus Lietuvoje atsirado ir nuosaikesnė chasidizmo forma - Habad judėjimas. Kita veiksnys, formavęs "Litvako" tapatybę, buvo Haskalos savitumas Lietuvoje, pabrėžiančios hebrajų kalbos ir tradicijos reikšmę. Pagaliau, nesant šiame regione vieningos dominuojančios nacionalizmo formos, čia stiprėjo žydų autonominė savimonė, visų pirma Sionizmas. Be to, ekonomiškai atsilikusiame regione, kuris XIX a. nepatyrė bent kiek spartesnės pramoninės raidos, išaugo socializmo judėjimas, ypač Bundas.At the end of the 19th century the concept of the “Litvak”, i. e. the Jew of the Grand Duchy of Lithuania, was spread throughout the Jewish world. The Litvak was characterized a as a strict opponent of mysticism, a rationalist, a radical, a person with a peculiar use of the Yiddish language and a resident of a cold Northern country with the habits, corresponding to the characteristics of the land. The article attempts to provide an analysis of emergence of such an image. It is stated that at the end of the eighth century the situation of Jews in the Grand Duchy of Lithuania was virtually no different from the situation of the Jews in Poland. The emergence of the image of the “Litvak”, having specific traits is most likely the result of the 19th century, which saw the increase of Jews’ mobility and their contacts in the Eastern Europe, which encouraged the religious dispute among the Hasid Jews, who emphasized the importance of the Torah and were hostile towards practice of mysticism. On the other hand, a more moderate form of Hasidism, the Chabad movement emerged in Lithuania. Another factor, which formed the identity of the “Litvak”, was the peculiarity of Haskalah in Lithuania, which emphasized the significance of the Hebrew language and tradition. Finally with the absence of one dominating form of nationalism in the region, the Jews’ autonomous self-perception, first of all Zionism, became stronger. In addition, the Zionist movement, especially Bund, grew in the economically backward region, which in the 19th century did not experience any rapid industrial development